Fizinio asmens bankroto įstatymu siekiama padėti žmonėms

Greičiausiai teko girdėti, kad fizinio asmens bankrotas yra paskutinis problemos sprendimo būdas. Žinoma, tai yra tiesa. Asmuo, kuriam sunkiai sekasi atsikratyti skolų, o jos jau yra viršijusios 25 minimaliąsias algas (25 tūks. litų), privalėtų susimąstyti apie bankroto galimybę.

Įsiskolinimas yra gan senas reiškinys. Anksčiau šią problemą turėdavo išspręsti pats žmogus. Dažnai iširdavo namų ūkiai, griūdavo santuokos, darbingi žmonės nusirisdavo į gyvenimo dugną, kurio pasekmė – degradavimas.

Fizinio asmens bankrotas yra priemonė, kuri turi padėti kovoti su šiomis negandomis. Yra kalbama, kad ši procedūra nėra naudinga valstybės ekonomikai. Tuo smarkiai abejoti nereikia, bet didesnė problema yra asmens pasitraukimas iš aktyvaus visuomenės gyvenimo.

fizinio_asmens_bankrotas

Alkoholizmo, narkomanijos ar plėšikavimo sukeltų problemų sprendimas yra skausmingesnis ir finansiškai sudėtingesnis nei bankroto proceso įteisinimas.
Lietuvoje galiojančio fizinio asmens bankroto įstatymo paskirtis — suteikti fiziniam asmeniui išimtinę galimybę vieną kartą bankrutuoti. Griežtai reglamentuotos procedūros turėtų apsaugoti nuo noro sukčiauti.

Fizinio asmens bankroto byla žmogui gali būti keliama, kai jo finansinė būklė atitinka Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kai fizinis asmuo negali vykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai jau yra suėję, o jų suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas, asmuo gali kreiptis į teismą dėl bankroto procedūros bylos iškėlimo.

Ši bankroto procedūra iš esmės primena ar yra labai panaši į įmonių bankrotą. Fizinis asmuo kreipdamasis į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo, prie pareiškimo turi pridėti ir reikalaujamus dokumentus — skolininkų ir kreditorių sąrašą, informaciją apie gaunamas pajamas, detalų turto aprašą. Vienintelis skirtumas lyginant su įmonių bankroto procedūra yra bankroto administratoriaus kandidatūra, kurios šiuo atveju pateikti nebūtina. Teismas administratorių gali paskirti po konsultacijos su įgaliota institucija (Įmonių bankroto valdymo departamentas).

Toliau seka svarbus žingsnis, tai fizinio asmens bankroto plano parengimas ir jo patvirtinimas. Plane nurodoma informacija, kuri leidžia suprasti kaip asmuo ketina padengti savo įsiskolinimus bankroto procedūrų metu, kokios bankrutuojančiojo asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, kreditorių daromos nuolaidos bei lėšos skiriamos asmeniniams bankrutuojančio asmens poreikiams tenkinti. Žinoma, bankroto proceso metu planas galės būti koreguojamas ir keičiamas.

Tad bankrutuoti nusprendusio asmens finansinis gyvenimas bus stebimas pro padidinamąjį stiklą. Proceso metu nuslėptas turtas ar nelegaliai gautos pajamos gali tapti priežastimi nutraukti bankroto procedūrą. Fizinio asmens bankroto įstatymu siekiama padėti žmonėms, o ne sudaryti sąlygas sukčiauti.